Vieną šaltą ir gudžią rudens popietę aš klaidžiojau miške. Norėjau pasislėpti nuo kasdienybės rūpesčių, atsipalaiduoti. Ir netikėtai užmačiau iš uolos judantį "žvėrį".
Nekasdien gali pamatyti tokį vaizdą... Ir kaip jūs manote ką aš pamačiau? Neaiškią žmogystą, kuri jaučiasi saugiai savo namuose.. Gamtoje, į kurią mes ateiname pailsėti, pasivaikščioti..Galbūt šie kadrai privers jus susimastyti apie mūsų nuolatinį skubėjimą, bėgimą..
